veizdėti

veizdėti
veizdė́ti, véizdi (véizdžia, véizčia, véiza , véizti Dv, véima, véina), -ė́jo K, LD351, véizdėti, -i, -ėjo DP533, DrskŽ 1. intr., tr. SD191,120,129, SD243, Q439, CI120, Sut, D.Pošk, N, BzB337, M, FrnW, NdŽ, , K.Būg(Ds), Dg, Srj, žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu SD4. Veizdėt ant ko SD394. Veizdžiu iž dangčio SD411. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi CII558. Veizdmi ant ko R27, 36. Ant to veizdmi, žiūriu R10, 13. Mano akys veizd viernųjų OsG149. Veizdė́k šen K. Taip véizdi į mane, kad akys balsta J. Beveizdį palikome, kad negavome J. Ko tu véizdi? Azr. Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu Drsk. Tu neveizdỹ niekur GrvT91. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo JD436. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia KlpD55. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią KlvD34. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama Niem4. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto 303. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis VlnE56. Ko teip labai veizdite ant dangaus PK172. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo DP180. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? DP20. Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio DP295. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt DP590. Davė tad veizdintiemusíemus supratimą, kurią žymę parodė DP590. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas SPII8. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų SPII5. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų Ev. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo SGII16. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą SE263. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? GNApD1,11. Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo Vaižg. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste I. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola . ^ Neveizd giltinė dantų B, Sch81, M. Ar su avižomis véizdi, kad nematai LKXIX237(A.Baran). Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius A.Baran.SD163 sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba J. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau 11. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą BBDan1,13. Aš eisiu (paraštėje eimi) veizdėtų tą didį regėjimą BB2Moz3,3. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio BB1Moz21,16. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį BBRd1,18. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas LKKIX207(Dv). | Veizdėkig (įsivaizduok), koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų DP15. | refl.: Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis J. 2. tr. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto Šlčn. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų BPII43. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu DK176.J.Jabl, , NdŽ, , Žvr tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur K. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės J. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Vv. Aš jau véizdėjau [vištą] Vlkv. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo (d.) Kt. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs (d.) Str. ^ Eik tu vištų veizdė́t! Krsn. Bene gaidį veizdėjai? (iron.) Šk. Eik Pageležin vištų veizdė́t! Ldk.apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru, ką véizdi DrskŽ. 3. intr. [i]ieškoti: Tegu stogo (pastogės) važinės veizdė́t – ruduva, lizdai Pls. Aš darbo dar tik véizdu DrskŽ. Tu kavokis, o aš veizdė́siu Btrm. Anas véizdi mergos LKKXIII27(Grv). Du trys sueina, véizdi tik arielkos Rtn. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos (ps.) Aru13. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo Dbč. Aš véizdžiu peilio . Tę ką pateriojo ir véima Dv. Ko tu véimi? Dv. Anas véina, kur karvė Arm. Vaikas véima kepurės J.Balč(Dv). Ko jūs véimat? J.Balč(Dv). Veizdė́j[o], al’ nerado Mrc. Mes jos veizdė́jom Azr. Véisi (2 prs. sing.) Aru26, LD357. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut Dv. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės LTR(Mrk). Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia Šlčn. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas (d.) Rod. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio] RD164. Véizdi (stengiasi įsigyti, gauti) visi pinigų Drsk. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios (apie čigonus) Asv. ^ Véizdi kap aklas kelio . Ko nepadėjai – neveizdė́k Pls. Kas véina, tas randa Šlčn. Véina galva guzo ir susranda (apie nenuoramą, mėgėją visur kištis) Arm. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Lp. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi (audžia) V590(Kb). | refl.: Dėl ko tep véimasi? Dv. 4. intr., tr. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Ant to veizdint R28, 36. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus TS1899,4. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius Jn. Veizdė́k gero K. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo BBDan6,14. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių BBPs119,15. Pone, tavo akys veizd vieros BBJer5,3. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nieks neveizd mano reikimo PK100. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių DP287. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi DP216. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi DP128. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties DP96. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių SPI11. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus SPI335. | refl. tr.: Veizdė́kis gero K. 5. tr., intr. Rm prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Veizdė́k ant kūdikio K. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai J.Jabl. Ana karvių dauges véizd Btrm. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum) J. 6. tr., intr. [i]rūpintis: Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje BB1Moz41,34. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? BBJdt12,3. Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo VlnE90. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą SPI275. | refl. Sut: Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi (žinokis) BtMt27,4. 7. LzŽ sakoma patariant, perspėjant, nurodant, norint atkreipti dėmesį į ką: Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį BB2Moz23,5. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt DP373. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime DP323. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to SPI234. 8. modal. rodos, matyt (vartojama liepiamosios nuosakos 2 asmens forma): Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas Vaižg. | refl.: Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė Vaižg.
◊ kreivaĩ (kreivomìs) veizdė́ti reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras MP92. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (orig. Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi SE109.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos MP79.
\ veizdėti; apveizdėti; atveizdėti; įveizdėti; išveizdėti; nuveizdėti; paveizdėti; parveizdėti; perveizdėti; praveizdėti; priveizdėti; appriveizdėti; suveizdėti; užveizdėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • veizdėjimas — sm. (1) DŽ, NdŽ 1. SD243, Sut, N, KI228, K, Rtr, KŽ → veizdėti 1: Veizdėjimas, dabojimas SD1100. Dabojimas, veizdėjimas, žvalgymas Q439. Tealkinis akys nuog veizdėjimo dvariško ir nuog neviežlyvumo DP109. | Ir padarė anump namump langus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • envy — (n.) late 13c., from O.Fr. envie envy, jealousy, rivalry (10c.), from L. invidia envy, jealousy, from invidus envious, from invidere envy, earlier look at (with malice), cast an evil eye upon, from in upon (see IN (Cf. in ) (2)) + videre …   Etymology dictionary

  • appriveizdėti — žr. priveizdėti 1: Appriveizdėdami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą DP482. veizdėti; apveizdėti; atveizdėti; įveizdėti; išveizdėti; nuveizdėti; paveizdėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveizdėti — apveizdėti, apveizdi (àpveizdžia J), ėjo 1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdėjau visus pašalius J. | refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveizdėti — 1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdėjau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J. 2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem). 3. refl. I, K, Š, KŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atverti — atverti, àtveria, atvėrė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, L, LL216 1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atverti KII227. Atverta anga ikigal B, N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bendrinis — bendrìnis, ė adj. (2) 1. K bendrasis; žr. 1 bendras 1: Mūsų bendrìnė pieva J. Aš su juomi bičiuliaunu, t. y. turiu bendrines bitis JI207. 2. visų vartojamas: Mokytojai ir visi lietuviai šviesuoliai turi kurti savo bendrinę kalbą rš. Bendrìnė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvilypavimas — dvilypãvimas sm. (1) →dvilypuoti 2: Vardų dvilypavimas rodo, kad seniaus šitie du vardu buvo prie atskirų dviejų trobesių K.Būg. Reikia skeptiškai veizdėti į visus indoeuropiškųjų kalbų dvilypãvimus Jn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveizdėti — 1. tr., intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur Dbč. Ižveizdėsiu Jeruzalem su žiburiais DP10. | Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė), tus ir paskyrė RBPvR8,29. | refl. K, KŽ. ║ tr. KŽ patikrinti, apžiūrėti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • joriuoti — joriuoti, iuoja, iavo žr. joruoti: Žiurkštas (Myrtus communis) visad joriuojąs P. Dygsta, auga, joriuo[ja], žydi ir neša brandį S.Dauk. Medžiai pradėjo sprogti ir joriuoti taip, jog linksma buvo veizdėti S.Dauk. Laukai užsėti joriuo[ja] S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”